- kėblos
- kė́blos sf. pl. (1) sukaltos lentos, uždedamos ant rogių, kad būtų plačiau; plg. keblai 2: Užsidėkim kėblas, vešim šiaudus Anč. Kai užsidedi kė́blas [ant rogių], geriau važiuoti Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keblos — kẽblos sf. pl. (2) 1. medinė ratų (vežimo) dalis be tekinių ir drangų: Reikia ratam jau naujų kẽblų Kdn. Perdžiūvo ratai visai, reikės vakare keblàs į duobę įmerkt Srv. 2. senoviški ratai (vežimas), kurie vietoj drangų turėdavo po rąstelį iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėbla — sf. (1) 1. trikojis kubilui pastatyti: Įleisk giros iš kubilo, kur ant kėblos pastatytas! Brž. 2. Kp įtaisas (kryžiokas), uždedamas ant ratų pirmagalinės ašies ar rogių, rąstus vežant: Prisirišk gerai sienoją, kad nenuslystų nuo kėblos! Ps. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėblė — sf. (1) 1. žr. kėbla 1: Bėk greitai kėblės atnešti! Brž. 2. ppr. pl. žr. keblė 1: Kėblės – dvi kartelės su papėdžiais, su kuriomis vaikai vaikščioja Kv. Su kėblėmis vaikai gal kojas išsisukinėti Lkv. Krypterėjau su kėblėmis ir nuvirtau kniūste Tv … Dictionary of the Lithuanian Language
kėblės — sf. pl. žr. kėblos: Su kėblėm daug geriau važiuoti Pg … Dictionary of the Lithuanian Language